Padariau du atradimus Kalėdų dieną. Iš pradžių galvojau juos užpatentuoti ir paleisti į gamybą, susikrauti milijonus ir išgelbėti su jais Afrikos vaikus, bet kažkaip po to pagalvojau, kad atviras kodas galėtų išgelbėti daugiau.
- Vynkisielius – imam (šilto!) kisieliaus pusę puoduko, iki viršaus užpildom raudonu arba rožiniu vynu (su baltu dar nebandžiau). Geriam. Neapsakomai nuostabu! Primena karštą vyną, bet kartu yra labai maloniai tiršta.
- Viskisielius – žingsnis į priekį, nuo vynkisieliaus. Imam (šilto!) kisieliaus daugiau nei pusę puoduko (nebent esate labai alkoholikas), iki viršaus užpildom viskiu. Geriam. Labai skanu ir nepurto!
Visad svajojau apie alkoholinį kisielių. Rizika išpilti tiek kisielių, tiek vyną atsipirko! Enjoy! Jeigu dar kas išrastų alukisielių… Ir paaiškintų kaip krakmolas su alkoholiu reaguoja. Dėl viso pikto.
Šiandien dar turėsiu užsukti į oro uostą pasiimti draugą atskrendantį iš Madrido. Ta proga Dublino oro uosto svetainėje dėl viso pikto dar kartą pasitikrinau tikslų nusileidimo laiką ir puslapio apačioje radau štai ką:
Kai buvau jaunas ir gražus, skaičiau daug Agatos Kristi ir Artūro Konano Doilio. Erkiulis Puaro, Šerlokas Holmsas ir netgi Miss Marpl buvo mano didvyriai. Nesmerkit, prašau. Ir štai nuo penktadienio vakaro, ar gal tiksliau šeštadienio ryto, turiu progą pats pabūti vienu iš jų. Jeigu dar turėčiau CSI įrangą ir įvairių teisinių leidimų daryti ką noriu – būtų dar smagiau.
Kaip ten bebūtų – istorija savotiškai smagi, dar nepasibaigusi ir be abejo – jeigu turite kokios nors informacijos ar tai šiaip logiškai paremtų idėjų, prašau, pasidalinkite!
Žaidėjai
Aš (be abejo), mano pusbrolis Gedas, jo bendra-namė lenkė Anička (auka), kita bendra-namė lenkė Agnes, vagys, policija. Veiksmas vyksta Dungarvan’o (8000 gyventojų, 1000 lietuvių) “priemiesčiuose”.
(more…)
Penktadienį ofise buvo lengva diena, bet kadangi jaučiuosi pavargęs po visų metų darbų – per daug nesispyriojau, kai nauja vadovė išvarė visus trečią valandą dienos namo. Vistiek jau buvo nebe darbinė nuotaika, o ir ketvirtadienio pasekmės jautėsi visą dieną. Net temos blog’o įrašams galvoje sukosi apie tai, kaip miela, kai kavinėje be jokio streso bendrauji su padavėja, apie tai, kaip gera išeiti parūkyti ir jausti, kad niekas neskuba į vidų, nes darbai jau beveik baigti, apie tai, kaip gražu susitvarkyti darbo stalą ir kaip žiauru palikti jį vieną visai Kalėdinei savaitei. (Kad neparašiau – kitas klausimas)
Nuo to laiko praėjo… 47 valandos. Esu 200km nuo ofiso. Didžiąją laiko dalį skaitinėjau įvairiuose šaltiniuose apie lėktuvus, jų avarijas ir šiaip logistikos sistemas. Gana didelę laiko dalį žiūrėjau filmus. Nemažą laiko dalį miegojau. Ir va – 47 valandos, po kurių smegenys jau vėl pradeda įsijunginėti – ką tik parašiau du juodraščius apie WP laužymą, filosofijas, usability, o mąstymas pradėjo suktis link to kaip realizuoti firmos tikslus kitiems metams… Džiugu bent tiek, kad atėjo pusbrolio namiokė ir pasakė, kad važiuojam į Woodies pirkti įrank..O! Kalėdinė nuotaika grįžta! Linkiu visiems nedirbti ir nebloginti! Bent ateinančias tris dienas…
Kalėdų Šefelis buvo labai geras ir atnešė man kalną įdomių knygų apie usability, programavimą, webą, analyticsus, SEO ir visokius kitokius dalykus, kurių aš net nemoku ištarti. Bet išmoksiu! Kadangi amazonės kažkodėl nusprendė atsiųsti viską per dvi siuntas – pirmoji knyga nebuvo ta, kurią skaityčiau pirmą, bet koks skirtumas – perskaičiau Scott Jenson “The Simplicity Shift: Innovative Design Tactics in a Corporate World” (pavadinimo ilgumas prieštarauja knygos idėjai, bet ką jau čia…)
(Ar verta skaityti?) Overall – labai gera knyga atvėrusi man akis kai kuriais klausimais. Tokiais, kurių anksčiau tiesiog nesugebėjau žodžiais apibūdinti.
(more…)
Nustok burną aušint, Dominykai, ir duok source’ą.
Sugalvojus pricipą, išplėtojus idėją ir apibrėžus taisykles galima žiūrėti dar konkrečiau. Turint omeny mano visus princesiškus įgeidžius, WordPress šiaip jau nėra bloga sistema, nors kodo kiekis skirtas adresų generavimui ir jų apdorojimui yra stulbinantis (ir netgi isteriškai juokingas). Tačiau čia jau jų pačių problema, kylanti iš to, kad siekiama patenkinti kuo didesnį vartotojų ratą. Tačiau liaudies išmintis teigia ką kitą – kartais kas tinka viskam – netinka niekam. Na bent jau man tikrai netinka masinio vartojimo produktas, kuris netenkina mano poreikių. Tačiau WP yra atviro kodo ir šiaip jau tiesiog prašosi laužomas ir “pritaikomas” – kaina viso to be abejo yra tai, kad ateityje mano “perrašymai” gali nebeveikti ir teks prie jų padirbėti sulig kiekvienu WP relyzu, tačiau vieną kartą pasidarius taip kaip aš noriu – turėčiau būti patenkintas gana ilgai, net su sena WP versija – don’t fix it, if it ain’t broken.
(more…)
Apsisprendus, kas yra geras adresas ir kokias papildomas savybes jis privalo turėti, galima kalbėti konkrečiau apie blog’o struktūrą. Kadangi WordPress šiuo metu yra bene populiauriasia bloginimo platforma – modeliuosiu daugiau mažiau pagal jos galimybes. Na galų gale juk ir pats ja naudojuosi. Galbūt laikinai – kol turėsiu laiko paieškoti ar sukurti geresnį sprendimą.
(more…)
qemm prieš porą dienų pasiskundė, kad pyksta ant Dėdės Protingo Blogerio, už tai, kad RSS nerodo pilnų straipsnių. qemm’as yra visiškai teisus dėl to, kad ansubskraibino jo feedą. O WordPress yra visiškai niekam tikęs, kad nebeturi opcijos pagal defaultą rodyti pilną straipsnį feed’e tada, kai naudojama žyma <--more-->. Naudojam more, naudojam Full Text Feed pluginą, paieškose ir kategorijose rodoma įžanga, skaitytojai džiaugiasi, gerai 1, gerai 2, gerai 3, gerai 4… Lietuvai neaktualių diskusijų apie pelną be abejo galima pasiskaityti, bet auksinė taisyklė yra “daryk, kad būtų gerai vartotojui, o pelnas ateis savaime” – ar yra vartotojų, kuriems būtų patogiau gauti tik dalį teksto feed’e?
Be abejo specializuota paieška Lietuvoje yra geras dalykas. Ir konkurencija Gūglui yra geras dalykas. Ir šiaip džiugu matyti, kad ir lietuviai sugeba išnaudoti savo vartotojus pateikdami jiems platesnes galimybes. Tačiau vienas dalykas, kurį daro Delfi paieškos variklis, mane labai pykdo.
(more…)
Praėjusiame įraše privėliau filosofijos apie URL prasmę iš web skaitytojo pozicijos. Senamadiško, techniško ir well… geekiško web skaitytojo pozicijos – iš esmės tai, ko aš tikiuosi iš adresų, kuriuos “sukuria” kiti. Šiame įraše dar keletas pastabų, kurių nedera pamiršti tinklapio administratoriui.
(more…)
Renkantis bet kokią web turinio valdymo sistemą vienas iš pagrindinių klausimų yra jos pritaikomumas SEO. Kaip žinia, gana svarbus to faktorius yra URL optimizacija. Kas yra optimalus URL galima diskutuoti daug, tačiau mano asmeniniai kriterijai yra šie:
- URL, kaip failų sistemos atspindys, reiškia failą
- URL identifikuoja failo vietą – direktoriją, kurioje jis guli
- URL identifikuoja failo turinį (failo pavadinimas – turinio pavadinimas)
- URL identifikuoja failo tipą (pagal išplėtimą)
- URL padeda indetifikuoti failo statiškumą/dinamiškumą
(more…)
Žinau, kad jau turėjau blog’ą. Žinau, kad netgi dabar contribute’inu penkiuose ar šešiuose, kaip autorius ir dar melejone kaip komentatorius. Bet čia kaip naują programavimo kalbą išmokus – reikia pradėti nuo kažko.
Nors ne. Iš tikro tai aš apgavikas, nes šitą blog’ą rašau nuo lapkričio pradžios ir turiu pasiruošęs jau bent 10 įrašų. Paskelbsiu juos, kai tik surasiu laiko juos paredaguoti. Kaip ten bebūtų, artimiausiausios temos: URL ir SEO, WordPress laužymas ir semantiškas HTML.
Dar turiu atsiprašyti dėl išvaizdos – čia laikina. Kampus reikia suapvalint ‘n stuff. Tiesiog labai norėjosi rašyti ir pagaliau atsidaryti. Hell – nuo kovo mėnesio rimtai apie tai galvojau! Vos ne kiekvieną dieną… O šiaip galų gale juk ne skin’o gražumas svarbu, o turinys. Vien pažiūrėjus į vieno mano mėgstamiausių LT blogerių Raimundo Zabarausko svetainę, galima ramiai nutarti, kad net visiškai nikoks vaizdzialis negadina situacijos. Ačiū Raimundai – tavo išvaizda požiūris ir Vaido pastūmėjimas mane paskatino tiesiog bloginti – čia ir dabar.
Tikiuosi būti vertinga blogosferos dalimi * prunkšt *
- Aš rašau, jūs skaitot
- ???
- PROFIT!
Tiek tam kartui. Skubu į lėktuvą Lietuvon!