Ketinau šį įrašą pavadinti visai kitaip, bet po to kai šyryt pamačiau įrašą Yu Centrik blog’e – persigalvojau. Tiesa, jie į šitą klausimą žvelgia iš usability ir interaction design pusės – apie fizinę nykščio paskirties mutaciją ir apie įrenginių pritaikymą šiai naujai tendencijai. Aš dar tiek nepažengęs – mano mintis kol kas tėra apie socialinę mutaciją. Ir apie tai, kad aš prie jos neprisitaikiau…

Sentimentas laikams, kai nebuvo elektroninio bendravimo

Kažkada gūdžiame praėjusiame dešimtmetyje Bitė GSM pristatė išankstinio mokėjimo paslaugą Labas. Netrukus po to ja pradėjo naudotis vienas iš mano galybės pusbrolių. Aš tada šaipiausi iš jo ir juokiasi – kam išvis gali reikėti mobilaus telefono? Namų darbų užduotis galima sužinoti užsukus pas draugą į svečius arba pasinaudojus laidiniu. Neturėjau įžvalgos.

Dėl visko kaltos moterys…

Ir vistik vakarykštis – ar gal šįrytinis nutikimas (sunku apibrėžti) mane privertė susimąstyti. Kiek laiko praeina nuo to kai jūs gaunate SMS iki to kai jūs ją atsakote? Aš nesugebu atsakyti į šį klausimą, nes tai yra visiškai atsitiktinis procesas. Pareinu namo, telefoną (-us) nutrenkiu į kampą, vakarieniauju, kartais netyčia pastebiu, kad turiu naujų žinučių, kartais tyčia į jas neatsakau. Bet daug dažniau prie telefono nagų neprikišu iki ryto – nebent jis labai garsiai skambėt pradeda. Tai čia aš.

Vasarą važiuodamas autobusu susirašinėjau su viena mergina apie… neatsimenu apie ką – bet buvo daug žodžių, atsikirtinėjimų ir juoko. Kas buvo keisčiausia – jos SMS ateidavo beprotiškai greitai – beveik kaip realiame pokalbyje, tuo tarpu mane toks bendravimo būdas stabdė (technologiškai). Užsiminiau jai apie tai, o ji tepasakė – tai čia su nauju telefonu lėtai rašau. Tai kas tada yra jos “greitai”?! Ir kodėl ji pasiekė tokį lygį, kai aš tuo tarpu ne?

Trys vėžliukų telefonų naudotojų tipai

Ir šyryt man nušvito, kad aš matau mažų mažiausiai tris dideles grupes telefonų naudotojų:

• Senamadiški, tokie kaip vienas mano bendradarbis, kuris mane per dantį traukia: “ko tu man SMS rašai? Ką – paskambint negali kaip žmogus?” Net grįždamas iš pietų, jis man skambina, o ne rašo žinutę, kad užkaisčiau arbatinuką ofise.
• Pereinamieji, tokie kaip aš – 160 simbolių man kaip ir neužtenka išreikšti mintims, tačiau skambinti dėl pusės minutės pokalbio kažkaip irgi nesiryžtu.
• Jaunimas, tokie kur be telefono gyventi negali ir kurie instinktyviai tikrina telefoną kas keletą minučių, arba jo išvis nepaleidžia iš rankų.

Kuris tipas esate jūs ir koks turėtų būti pasaulis – su “tikru”, bet retu bendravimu ar su pastoviu, bet Mutavusio Nykščio Ryšiu?