Neseniai perskaičiau Bill Buxton knygą “Sketching User Experiences”. Nepaisant to, kad aš jau seniai vertinu prototipų gamybą, kai tai leidžia biudžetas, knyga atvėrė akis, tuo kad prototipų daryti pačioje pradžioje išvis nereikia – užtenka tiesiog eskizų. Būtent tas atskyrimas tarp eskizų ir prototipų ir yra esminis dalykas, kurį iš jos pasiėmiau. Iš tiesų, eskizas kartais gali būti daug vertingesnis negu pats prototipas, dėl savo savybių.

Pigumas

Kartais kuriant prototipą norisi perteikti kuo daugiau jo smulkmenų, o tai reikalauja investicijų. Automobilių gamintojai pastoviai išleidžia koncepcinius modelius, kurie iš tikro neveikia, nepaisant to, kad atrodo gražiai ir beveik išbaigtai. Tas poliravimas yra labai brangus, o rezultatą vistiek tenka išmesti. Eskizai, tuo tarpu, privalo tik perteikti idėją. Jeigu laikytis senos geros Pareto taisyklės, tai sukurti 80% produkto, užtenka 20% pastangų. Eskizai yra milžiniški žingsniai link produkto, už praktiškai nulį pastangų.

Ši savybė labai padeda vienam iš sėkmės principų – klysk dažnai ir klysk anksti. Išmetant pigiai kainavusias klaidas širdies per daug neskauda.

Neišbaigtumas

Nepaisant to, kad darant greitą “tep lep” darbą rezultatas niekada nebus patenkinamas, kuriant eskizus privalu išlaikyti tą stilių priverstinai. Netiesios linijos, nesulygiuotas tekstas ir mygtukai, jokių specialiųjų efektų – visa tai tiesiog šaukia “aš tik noriu sužadinti tavo vaizduotę“. Juk vieną kartą pamačius, geriau negu šimtą kartų išgirdus – tiek vidiniai, tiek išoriniai klientai idėjas priima lengviau, kai į jas gali pažiūrėti. Eskizai sumažina jų lūkesčius – kuriant prototipą dažnai per daug dėmesio skiriama detalėms. Pristatant eskizą, daug lengviau nuteikti žmogų, priimantį sprendimus, kad tai toli gražu nėra produktas, o tiesiog “dokumentuota idėja”.

Diskusija

Jeigu cituoti Billą Buxtoną, tai viena iš eskizo paskirčių yra užduoti klausimus, kai tuo tarpu prototipo – juos atsakyti. Iš šitos dalies, labai svarbu pasiimti tai, kad net drebančia ranka nupieštą eskizą galima panaudoti vartojiškumo testams – ar produktas juda tinkama linkme? Ar tenkina vartotojo poreikius ir padeda siekti tikslų? Ar aišku, kas įvyks paspaudus vieną ar kitą nuorodą? Greitas, paprastas bandymas taipogi padeda įvertinti ir galimas kliūtis ateityje.

Kaip programuotojas, turiu didelį aplanką mažų failų, kuriuose tėra po 10 eilučių kodo tam, kad tiesiog patikrinti ar įmanoma, kad paprastos idėjos tiesiog veiktų (su visomis naršyklėmis) – tiek hasFocus/activeElement, tiek horizontalaus centravimo sprendimai gimė būtent iš to.

Aukštesniame Метод научного тыка galioja bet kokiam darbui – įskaitant ir user interaction dizainą!

Dokumentacija

O dabar gali pasirodyti, kad prieštarauju pats sau. Nepaisant to, kad eskizai yra pigūs, jų nevalia išmesti. Vykdant projektą, svarbu turėti juos kaip istorinius duomenis – jeigu kartojimas yra mokslų motina, tai būtent žiūrint į savo klaidas ir pasikartojant kokios jos buvo, galima iš jų mokytis. Užrašai, anotacijos, atsiliepimai ir vertinimai – visą šią informaciją privalu išsaugoti ateičiai (dabar gali dar kartą pasirodyti, kad prieštarauju pats sau), nes ilgesniu laikotarpiu, viena iš eskizų paskirčių yra būtent nutraukti diskusijas, t.y. kiekvienas eskizo užduotas klausimas, ir kiekviena pateikta idėja turi būti atsakyta prieš pradedant tikrąjį darbą, kad išvengti bereikalingo laiko švaistymo grįžtant prie jau patikrintų problemų.

Kas iš viso to? Ech… Prieš porą savaičių pats pačiulbėjau, kad abstraktūs dalykai patys savaime neturi prasmės. Reiškias ateina įrašas, su daugiau prasmės. Продолжение следует…

PS žodis “vartojiškumas” yra tik eskizas. Vienas iš kelių variantų. Gal reiktų “š” pakeisti į “ž”, kad atrodytų neišbaigčiau? Imu jį į praktiką, žiūrėsim kas gausis – kiek galima apie tai vien galvoti ar kalbėti.